M. Jonuškaitė. LAT sudarė sąlygas efektyviau ginti kreditorių interesus bylose dėl prievolės pagal vekselį

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujai suformavo teismų praktiką bylose dėl prievolės pagal vekselį – iki šiol kreditoriui tekdavusi pareiga įrodinėti skolos faktą pagal vertybinio popieriaus galią praradusį vekselį perkelta ant skolininko pečių.

Vekselis yra viena dažniausiai naudojamų dokumentų formų suteikiant paskolą ir užtikrinant prievolės įvykdymą. Kartais jis naudojamas ir kaip atsiskaitymo priemonė. Tačiau kreditorius, iš skolininko priimdamas vekselį, dažniausiai nežino, kaip svarbu laikytis įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti terminų – juos praleidus vekselis tampa paprastu skolos rašteliu. Iki šiol tokiais atvejais būtent kreditorius privalėdavo įrodinėti skolininko prievolę grąžinti skolą.

Vekselis yra vertybinis popierius, išrašomas įstatymo nustatyta tvarka. Vekselį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui – kreditoriui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, kuriuo jį išrašiusio subjekto valia yra sukuriama mokėjimo prievolė.

Įstatyme nustatyta, kad vekselis turi būti apmokėtas tam tikrą nustatytą dieną arba, pavyzdžiui, per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo ar pateikimo. Vekselį turintis subjektas privalo pateikti vekselį apmokėjimui paskutinę termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2010 metais yra išaiškinęs, kad vekselis praranda vertybinio popieriaus statusą tada, kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai, per kuriuos neakceptuotas paprastasis vekselis turi būti pateiktas apmokėjimui. Suėjus šiems terminams, vekselis nebėra civilinių teisių objektas. Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad sandoris, kurio pagrindu išduotas vekselis, yra negaliojantis arba išnykęs. Jei skolininkas nėra įvykdęs šio sandorio, tai esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas, kad tam tikra prievolė tikrai egzistavo.

Skolą įrodinėdavo kreditorius

Iki šiol būtent kreditorius turėdavo įrodyti, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas vekselio galios nebeturintis dokumentas, ir faktą, kad skolininkas yra skolingas.

Vertinant, ar vertybinio popieriaus galią praradęs vekselis gali būti pripažintas paskolos rašteliu ir laikomas skolininko prievolės įrodymu, visuomet tikrinama, ar tokio dokumento turinys patvirtina sutartyje aptarto dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjui. LAT yra pažymėjęs, kad ir rašytinė paskolos sutartis, ir pastarajai tapatus kitoks dokumentas turi atitikti tokius pat turinio reikalavimus, t. y., jie privalo patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Tai reiškia, kad dokumentas turi būti pasirašytas vekselį duodančio asmens, jame turi būti aiškiai nurodoma skolinama pinigų suma ir paskolos perdavimo paskolos gavėjui faktas.

Vertybinio popieriaus galią praradęs vekselis nepanaikina pareigos grąžinti skolą

Prieš maždaug mėnesį LAT pakeitė nusistovėjusią praktiką ir įrodinėjimo pareigą dėl prievolės pagal vertybinio popieriaus galią praradusį vekselį iš esmės perkėlė ant skolininko pečių. Kasacinis teismas nustatė, kad tai, jog kreditorius nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi supaprastinta tvarka (išduodant vykdomąjį įrašą pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą), nepanaikina jo reikalavimo teisės skolininkui.

Neapmokėtas vekselis patvirtinta skolininko prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (arba sandoris) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. Todėl kreditorius dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo gali kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo ir skolos pagal vekselį priteisimo.

Jei kreditorius tokioje situacijoje kreipiasi į teismą, tai skolininkas gali teikti įrodymais grįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus ir savo nesutikimą su tokiu ieškiniu motyvuoti prievolės pasibaigimu ar kitomis prievolės nebuvimą pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Jis taip pat turi teisę pateikti priešieškinį bei ginčyti ir vekselį, ir patį sandorį remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

Taigi, pagal ankstesnę teismų praktiką kreditorius, norėdamas prisiteisti skolą pagal vertybinio popieriaus galią praradusį vekselį, privalėjo įrodyti pinigų perdavimo skolininkui faktą. Kadangi vekselyje šis faktas retai nurodomas, teismai dažniausiai atsisakydavo patenkinti tokius kreditorių reikalavimus. Todėl kreditorius, nustatytu terminu nepateikęs skolininkui reikalavimo apmokėti vekselį, patekdavo į aklavietę, o tai nutikdavo dažniausiai dėl skolininko prašymų atidėti mokėjimus. Vadinasi, kreditoriaus padėtis būdavo bereikalingai apsunkinama, ir jis privalėdavo savo reikalavimus grįsti kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

2019 m. vasario 27 d. LAT nutartis sprendžia šią problemą. Dabar net ir praradęs vertybinio popieriaus galią vekselis patvirtina skolininko mokėjimo prievolę tol, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis nepripažintas negaliojančiu įstatymuose nustatytais pagrindais. Kaip minėta anksčiau, skolininkas turi teisę nesutikti su ieškiniu ir įrodinėti, kad prievolė yra pasibaigusi, arba teikti kitus prievolės nebuvimą patvirtinančius įrodymus.

Apibendrinant, jei vekselis atitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytus formalius reikalavimus, tačiau dėl praleisto termino yra netekęs vertybinio popieriaus galios, tai jis vis tiek yra laikomas pakankamu pagrindu pripažinti skolininko prievolę kreditoriui, ir būtent skolininkas turi įrodyti, kad prievolė yra pasibaigusi arba negalioja. Šia nutartimi LAT iš esmės perkėlė aktyvią įrodinėjimo pareigą nuo kreditoriaus ant skolininko pečių, ir tai galima laikyti esminiu teismų praktikos pasikeitimu, kuris padės kreditoriams teismuose efektyviau ginti savo interesus.

Martyna Jonuškaitė yra advokato padėjėja, atstovaujanti UAB “Legal Balance”